ابتلاع
Arabic
Noun
اِبْتِلَاع • (ibtilāʿ) m
- verbal noun of اِبْتَلَعَ (ibtalaʿa) (form VIII)
Declension
Declension of noun اِبْتِلَاع (ibtilāʿ)
Singular | basic singular triptote | ||
---|---|---|---|
Indefinite | Definite | Construct | |
Informal | اِبْتِلَاع ibtilāʿ | الِابْتِلَاع al-ibtilāʿ | اِبْتِلَاع ibtilāʿ |
Nominative | اِبْتِلَاعٌ ibtilāʿun | الِابْتِلَاعُ al-ibtilāʿu | اِبْتِلَاعُ ibtilāʿu |
Accusative | اِبْتِلَاعًا ibtilāʿan | الِابْتِلَاعَ al-ibtilāʿa | اِبْتِلَاعَ ibtilāʿa |
Genitive | اِبْتِلَاعٍ ibtilāʿin | الِابْتِلَاعِ al-ibtilāʿi | اِبْتِلَاعِ ibtilāʿi |