įtarti
Lithuanian
Etymology
į- + tarti
Pronunciation
- IPA(key): [iˈtɐɾtʲɪ]
Verb
įtar̃ti (third-person present tense į̃taria, third-person past tense į̃tarė)
- to suspect
Conjugation
conjugation of įtarti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | įtariu | įtari | įtaria | įtariame, įtariam | įtariate, įtariat | įtaria | |
| past (būtasis kartinis laikas) | įtariau | įtarei | įtarė | įtarėme, įtarėm | įtarėte, įtarėt | įtarė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | įtardavau | įtardavai | įtardavo | įtardavome, įtardavom | įtardavote, įtardavot | įtardavo | ||
| future (būsimasis laikas) | įtarsiu | įtarsi | įtars | įtarsime, įtarsim | įtarsite, įtarsit | įtars | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | įtarčiau | įtartum | įtartų | įtartumėme, įtartumėm, įtartume | įtartumėte, įtartumėt | įtartų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | įtark, įtarki | teįtaria | įtarkime, įtarkim | įtarkite, įtarkit | teįtaria | ||
Participles of įtarti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | įtariąs, įtariantis | įtariamas | |
| past | įtaręs | įtartas | |
| past frequentative | įtardavęs | — | |
| future | įtarsiąs, įtarsiantis | įtarsimas | |
| participle of necessity | — | įtartinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | įtardamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | įtariant | |
| past | įtarus | ||
| past frequentative | įtardavus | ||
| future | įtarsiant | ||
| manner of action (būdinys) | įtarte, įtartinai | ||
Derived terms
- įtarimas