vilkti
Lithuanian
Etymology
- From Proto-Balto-Slavic *welk- /*wilk-[1]. Cognates include Latvian vilkt[1] and Polish wlec[1].
Pronunciation
- IPA(key): [ˈvʲɪlʲkʲtʲɪ]
Verb
vil̃kti (third-person present tense vel̃ka, third-person past tense vil̃ko) [2]
- (transitive) to drag, haul
- vilkti rąstus - to haul logs
- (transitive) to delay, drag
- (transitive) to dress
- vilktis apsiaustą - to wear a raincoat
- (transitive) to cover
Conjugation
Conjugation of vilkti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | velku | velki | velka | velkame, velkam | velkate, velkat | velka | |
| past (būtasis kartinis laikas) | vilkau | vilkai | vilko | vilkome, vilkom | vilkote, vilkot | vilko | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | vilkdavau | vilkdavai | vilkdavo | vilkdavome, vilkdavom | vilkdavote, vilkdavot | vilkdavo | ||
| future (būsimasis laikas) | vilksiu | vilksi | vilks | vilksime, vilksim | vilksite, vilksit | vilks | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | vilkčiau | vilktum, vilktumei | vilktų | vilktumėme, vilktumėm, vilktume | vilktumėte, vilktumėt | vilktų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | vilk, vilki | tevelka, tevelkie | vilkime, vilkim | vilkite, vilkit | tevelka, tevelkie | ||
Participles of vilkti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | velkąs, velkantis | velkamas | |
| past | vilkęs | vilktas | |
| past frequentative | vilkdavęs | — | |
| future | vilksiąs, vilksiantis | vilksimas | |
| participle of necessity | — | vilktinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | vilkdamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | velkant | |
| past | vilkus | ||
| past frequentative | vilkdavus | ||
| future | vilksiant | ||
| manner of action (būdinys) | vilkte, vilktinai | ||
Synonyms
- (to haul): traukti; vežti
- (to delay): delsti
- (to cover): dengti, kloti
Derived terms
verbs derived from vilkti
- apvilkti
- (reflexive) apsivilkti
- atvilkti
- (reflexive) atsivilkti
- išvilkti
- įvilkti
- nuvilkti
- (reflexive) nusivilkti
- pavilkti
- (reflexive) pasivilkti
- privilkti
- (reflexive) prisivilkti
- suvilkti
- užvilkti
- (reflexive) užsivilkti
- (reflexive) vilktis
- vilkėti
- vilkinti
nouns derived from vilkti
- (verbal noun) vilkimas m
- vilkėjas m / vilkėja f
- vilkikas m / vilkikė f
idioms
- vilkti koją už kojos
References
- Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 514.
- “vilkti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.