timül
Volapük
Etymology
tim + -ül
Noun
timül (plural timüls)
- moment
Declension
declension of timül
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | timül | timüls |
genitive | timüla | timülas |
dative | timüle | timüles |
accusative | timüli | timülis |
vocative 1 | o timül! | o timüls! |
predicative 2 | timülu | timülus |
- 1 status as a case is disputed
- 2 in some later, non-classical Volapük only