tifan
Volapük
Etymology
From tif + -an.
Pronunciation
- IPA(key): /tiˈfan/
Noun
tifan (nominative plural tifans)
- thief
Declension
declension of tifan
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | tifan | tifans |
genitive | tifana | tifanas |
dative | tifane | tifanes |
accusative | tifani | tifanis |
vocative 1 | o tifan! | o tifans! |
predicative 2 | tifanu | tifanus |
- 1 status as a case is disputed
- 2 in later, non-classical Volapük only