syncio
Polish
Etymology
From syn + -cio.
Pronunciation
- IPA(key): /ˈsɨn.t͡ɕɔ/
Noun
syncio m pers
- (affectionate) son
Declension
declension of syncio
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | syncio | synciowie |
genitive | — | synciów |
dative | — | — |
accusative | — | — |
instrumental | — | — |
locative | — | — |
vocative | synciu | synciowie |
Further reading
- syncio in Polish dictionaries at PWN