svikia
Old Swedish
Alternative forms
- svīka
Etymology
From Old Norse svíkja, from Proto-Germanic *swīkwaną.
Verb
svīkia
- to betray
- to cheat, to deceive
Conjugation
Conjugation of svīkia (strong)
present | past | ||||
---|---|---|---|---|---|
infinitive | svīkia | — | |||
participle | svīkiandi, svīkiande | svikin | |||
active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive |
iæk | svīker | svīki, svīke | — | svēk | sviki, svike |
þū | svīker | svīki, svīke | svīk | svēkt | sviki, svike |
han | svīker | svīki, svīke | — | svēk | sviki, svike |
vīr | svīkium, svīkiom | svīkium, svīkiom | svīkium, svīkiom | svikum, svikom | svikum, svikom |
īr | svīkin | svīkin | svīkin | svikin | svikin |
þēr | svīkia | svīkin | — | sviku, -o | svikin |
mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive |
iæk | svīks | svīkis, svīkes | — | svēks | svikis, svikes |
þū | svīks | svīkis, svīkes | — | svēkts | svikis, svikes |
han | svīks | svīkis, svīkes | — | svēks | svikis, svikes |
vīr | svīkiums, -oms | svīkiums, svīkioms | — | svikums, svikoms | svikums, svikoms |
īr | svīkins | svīkins | — | svikins | svikins |
þēr | svīkias | svīkins | — | svikus, svikos | svikins |
Descendants
- Swedish: svika