sulaukti
Lithuanian
Etymology
su- + laukti
Pronunciation
- IPA(key): [sʊˈlaʊkʲtʲɪ]
Verb
suláukti (third-person present tense suláukia, third-person past tense suláukė)
- (with genitive) to wait for or until
- Ar sulauksi manęs?
- Will you wait for me to get there?
- Ar sulauksi manęs?
- (with genitive) to live to see
- Ji nesulauks metų galo.
- She won't live to see the end of the year.
- Ji nesulauks metų galo.
Conjugation
conjugation of sulaukti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | sulaukiu | sulauki | sulaukia | sulaukiame, sulaukiam | sulaukiate, sulaukiat | sulaukia | |
| past (būtasis kartinis laikas) | sulaukiau | sulaukei | sulaukė | sulaukėme, sulaukėm | sulaukėte, sulaukėt | sulaukė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | sulaukdavau | sulaukdavai | sulaukdavo | sulaukdavome, sulaukdavom | sulaukdavote, sulaukdavot | sulaukdavo | ||
| future (būsimasis laikas) | sulauksiu | sulauksi | sulauks | sulauksime, sulauksim | sulauksite, sulauksit | sulauks | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | sulaukčiau | sulauktum | sulauktų | sulauktumėme, sulauktumėm, sulauktume | sulauktumėte, sulauktumėt | sulauktų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | sulauk, sulauki | tesulaukia | sulaukime, sulaukim | sulaukite, sulaukit | tesulaukia | ||
Participles of sulaukti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | sulaukiąs, sulaukiantis | sulaukiamas | |
| past | sulaukęs | sulauktas | |
| past frequentative | sulaukdavęs | — | |
| future | sulauksiąs, sulauksiantis | sulauksimas | |
| participle of necessity | — | sulauktinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | sulaukdamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | sulaukiant | |
| past | sulaukus | ||
| past frequentative | sulaukdavus | ||
| future | sulauksiant | ||
| manner of action (būdinys) | sulaukte, sulauktinai | ||
Derived terms
- sulaukimas
Participle
sulaukti m pl
- masculine plural nominative form of sulauktas.
- masculine plural vocative form of sulauktas.