sikailu
Finnish
Etymology
sikailla + -u
Pronunciation
- IPA(key): /ˈsikɑi̯lu/, [ˈs̠ikɑi̯lu]
- Rhymes: -ikɑilu
- Syllabification: si‧kai‧lu
Noun
sikailu
- behaving like a pig
Declension
Inflection of sikailu (Kotus type 2/palvelu, no gradation) | |||
---|---|---|---|
nominative | sikailu | sikailut | |
genitive | sikailun | sikailujen sikailuiden sikailuitten | |
partitive | sikailua | sikailuja sikailuita | |
illative | sikailuun | sikailuihin | |
singular | plural | ||
nominative | sikailu | sikailut | |
accusative | nom. | sikailu | sikailut |
gen. | sikailun | ||
genitive | sikailun | sikailujen sikailuiden sikailuitten | |
partitive | sikailua | sikailuja sikailuita | |
inessive | sikailussa | sikailuissa | |
elative | sikailusta | sikailuista | |
illative | sikailuun | sikailuihin | |
adessive | sikailulla | sikailuilla | |
ablative | sikailulta | sikailuilta | |
allative | sikailulle | sikailuille | |
essive | sikailuna | sikailuina | |
translative | sikailuksi | sikailuiksi | |
instructive | — | sikailuin | |
abessive | sikailutta | sikailuitta | |
comitative | — | sikailuineen |
Possessive forms of sikailu (type palvelu) | ||
---|---|---|
possessor | singular | plural |
1st person | sikailuni | sikailumme |
2nd person | sikailusi | sikailunne |
3rd person | sikailunsa |