scurtime
Romanian
Etymology
scurt + -ime
Noun
scurtime f (plural scurtimi)
- shortness
Declension
Declension of scurtime
singular | plural | |||
---|---|---|---|---|
indefinite articulation | definite articulation | indefinite articulation | definite articulation | |
nominative/accusative | (o) scurtime | scurtimea | (niște) scurtimi | scurtimile |
genitive/dative | (unei) scurtimi | scurtimii | (unor) scurtimi | scurtimilor |
vocative | scurtime, scurtimeo | scurtimilor |