puse
See also: pusē, pusė, pusę, and puše
Czech
Pronunciation
- IPA(key): [ˈpusɛ]
- Rhymes: -usɛ
- Hyphenation: pu‧se
Noun
puse
- dative/locative singular of pusa
Anagrams
- pesu
- supe
Hiri Motu
Noun
puse
- bag
Latin
Noun
pūse
- vocative singular of pūsus
Latvian
Noun
puse f (5th declension)
- half
- side
Declension
Declension of puse (5th declension)
singular (vienskaitlis) | plural (daudzskaitlis) | |
---|---|---|
nominative (nominatīvs) | puse | puses |
accusative (akuzatīvs) | pusi | puses |
genitive (ģenitīvs) | puses | pušu |
dative (datīvs) | pusei | pusēm |
instrumental (instrumentālis) | pusi | pusēm |
locative (lokatīvs) | pusē | pusēs |
vocative (vokatīvs) | puse | puses |
Derived terms
- pusmetāls
Romanian
Pronunciation
- IPA(key): [ˈpuse]
Verb
puse
- third-person singular simple perfect indicative of pune
Spanish
Pronunciation
- IPA(key): /ˈpuse/ [ˈpu.se]
- Rhymes: -use
- Syllabification: pu‧se
Verb
puse
- first-person singular preterite indicative of poner
Sudovian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic [Term?], from Proto-Indo-European *pewḱ-. Compare Lithuanian pušìs, dialectal pùšė, Old Prussian peuse, however Latvian priẽde.[1][2]
Noun
puſe
- (botany) pine
- “Pagan dialects from Narew” line 49, (copied by V. Zinov, 1983):
- sosna — puſe
- sosna — pine
- sosna — puſe
References
- Zigmas Zinkevičius (1985), “Lenkų-jotvingių žodynėlis? [A Polish-Yotvingian dictionary?]”, in Baltistica (in Lithuanian), volume 21, issue 1, page 78: “puſe ‘pušis, l. sosna’ 49.”
- “pušìs” in Hock et al., Altlitauisches etymologisches Wörterbuch 2.0 (online, 2020–): “nar. puſe sf. ‘Kiefer’”.
Wolio
Etymology
From Proto-Malayo-Polynesian *pusəj.
Pronunciation
- IPA(key): /puse/
Noun
puse
- navel
References
- Anceaux, Johannes C. (1987) Wolio Dictionary (Wolio-English-Indonesian) / Kamus Bahasa Wolio (Wolio-Inggeris-Indonesia), Dordrecht: Foris