okolicznik
Polish
Etymology
From okoliczny + -ik.
Pronunciation
- IPA(key): /ɔ.kɔˈlʲit͡ʂ.ɲik/
Noun
okolicznik m inan
- (grammar) adverbial
Declension
declension of okolicznik
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | okolicznik | okoliczniki |
genitive | okolicznika | okoliczników |
dative | okolicznikowi | okolicznikom |
accusative | okolicznik | okoliczniki |
instrumental | okolicznikiem | okolicznikami |
locative | okoliczniku | okolicznikach |
vocative | okoliczniku | okoliczniki |
Further reading
- okolicznik in Polish dictionaries at PWN