konkubin
Polish
Pronunciation
- IPA(key): /kɔŋˈku.bʲin/
Noun
konkubin m pers (feminine konkubina)
- domestic partner
- Synonym: konkubent
Declension
declension of konkubin
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | konkubin | konkubini |
genitive | konkubina | konkubinów |
dative | konkubinowi | konkubinom |
accusative | konkubina | konkubinów |
instrumental | konkubinem | konkubinami |
locative | konkubinie | konkubinach |
vocative | konkubinie | konkubini |
Related terms
- konkubinat
Further reading
- konkubin in Polish dictionaries at PWN