kenkti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Indo-European *kank-, *kenk- (“to burn, dry, pain, desire, hunger, thirst”), see also Sanskrit काङ्क्षति (kāṅkṣati, “he wishes, desires”).[1]
Pronunciation
- IPA(key): /ˈkʲɛŋkʲtʲɪ/
Verb
keñkti (third-person present tense keñkia, third-person past tense keñkė) [2]
- (intransitive) to do harm
- keñkti sveikãtai - to affect health
Conjugation
Conjugation of kenkti
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | kenkiu | kenki | kenkia | kenkiame, kenkiam | kenkiate, kenkiat | kenkia | |
past (būtasis kartinis laikas) | kenkiau | kenkei | kenkė | kenkėme, kenkėm | kenkėte, kenkėt | kenkė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) | kenkdavau | kenkdavai | kenkdavo | kenkdavome, kenkdavom | kenkdavote, kenkdavot | kenkdavo | ||
future (būsimasis laikas) | kenksiu | kenksi | kenks | kenksime, kenksim | kenksite, kenksit | kenks | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) | kenkčiau | kenktum | kenktų | kenktumėme, kenktumėm, kenktume | kenktumėte, kenktumėt | kenktų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) | — | kenk, kenki | tekenkia | kenkime, kenkim | kenkite, kenkit | tekenkia |
Participles of kenkti
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | kenkiąs, kenkiantis | kenkiamas | |
past | kenkęs | kenktas | |
past frequentative | kenkdavęs | — | |
future | kenksiąs, kenksiantis | kenksimas | |
participle of necessity | — | kenktinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | kenkdamas | ||
half-participle (padalyviai) | present | kenkiant | |
past | kenkus | ||
past frequentative | kenkdavus | ||
future | kenksiant | ||
manner of action (būdinys) | kenkte, kenktinai |
Synonyms
- kliudyti, trukdyti
Derived terms
- (Verb) pakenkti
(Nouns)
- (verbal noun) kenkìmas m
- kenkėjas m / kenkė́ja f
Related terms
- (Verb) kankinti
References
- Pokorny, Julius (1959) Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 565
- “kenkti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kenkti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN