kankinti
Lithuanian
Pronunciation
- (kankìnti) IPA(key): /kɐŋˈkʲɪntʲɪ/
Verb
kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno) [1]
- (transitive) to torment
Conjugation
Conjugation of kankinti
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | kankinu | kankini | kankina | kankiname, kankinam | kankinate, kankinat | kankina | |
| past (būtasis kartinis laikas) | kankinau | kankinai | kankino | kankinome, kankinom | kankinote, kankinot | kankino | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) | kankindavau | kankindavai | kankindavo | kankindavome, kankindavom | kankindavote, kankindavot | kankindavo | ||
| future (būsimasis laikas) | kankinsiu | kankinsi | kankins | kankinsime, kankinsim | kankinsite, kankinsit | kankins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) | kankinčiau | kankintum, kankintumei | kankintų | kankintumėme, kankintumėm, kankintume | kankintumėte, kankintumėt | kankintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) | — | kankink, kankinki | tekankina, tekankinie | kankinkime, kankinkim | kankinkite, kankinkit | tekankina, tekankinie | ||
Participles of kankinti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | kankinąs, kankinantis | kankinamas | |
| past | kankinęs | kankintas | |
| past frequentative | kankindavęs | — | |
| future | kankinsiąs, kankinsiantis | kankinsimas | |
| participle of necessity | — | kankintinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | kankindamas | ||
| half-participle (padalyviai) | present | kankinant | |
| past | kankinus | ||
| past frequentative | kankindavus | ||
| future | kankinsiant | ||
| manner of action (būdinys) | kankinte, kankintinai | ||
Synonyms
- kamuoti, varginti
Derived terms
nouns derived from kankinti
- (verbal noun) kankinimas m
- kankintojas m/ kankintoja f
Related terms
- (verb) kenkti
See also
- kęsti
Participle
kankinti m (past passive)
- masculine plural nominative form of kankintas.
References
- “kankinti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kankinti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN