kalti

kalti

Afar

Pronunciation

• IPA^(key): /kʌlˈti/
• Hyphenation: kal‧ti

Noun

kaltí f 

1. removal
2. (mathematics) subtraction

References

• Mohamed Hassan Kamil (2015) L’afar: description grammaticale d’une langue couchitique (Djibouti, Erythrée et Ethiopie)‎, Paris: Université Sorbonne Paris Cité (doctoral thesis)

---

Lithuanian

Etymology 1

From Proto-Balto-Slavic *kolʔ-[1], from Proto-Indo-European *kolH-[1].

Cognates include Latvian kalt[1], Russian коло́ть (kolótʹ, “to stab, to prick”)[1] and Latin noun calamitas f (“damage”)[1].

Pronunciation

• (verb) IPA^(key): /ˈkalʲtʲɪ/

Verb

kálti (third-person present tense kãla, third-person past tense kãlė) [2]

1. to hammer, to strike
2. to forge, to hammer

   Kalk geležį, kol karšta.[3]

   Strike while the iron is hot.

3. to mint, to strike
4. (figuratively) to cram; to swot (UK)

Conjugation

Conjugation of kalti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kalu	kali	kala		kalame, kalam	kalate, kalat	kala
	past (būtasis kartinis laikas)	kaliau	kalei	kalė		kalėme, kalėm	kalėte, kalėt	kalė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kaldavau	kaldavai	kaldavo		kaldavome, kaldavom	kaldavote, kaldavot	kaldavo
	future (būsimasis laikas)	kalsiu	kalsi	kals		kalsime, kalsim	kalsite, kalsit	kals
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kalčiau	kaltum	kaltų		kaltumėme, kaltumėm, kaltume	kaltumėte, kaltumėt	kaltų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kalk, kalki	tekala		kalkime, kalkim	kalkite, kalkit	tekala

Participles of kalti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kaląs, kalantis	kalamas
past		kalęs	kaltas
past frequentative		kaldavęs	—
future		kalsiąs, kalsiantis	kalsimas
participle of necessity		—	kaltinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kaldamas
half-participle (padalyviai)	present	kalant
	past	kalus
	past frequentative	kaldavus
	future	kalsiant
manner of action (būdinys)		kalte, kaltinai

Synonyms

• (to hammer): varyti

Derived terms

verbs derived from kalti

with prefixes:

• ap-kalti
• at-kalti
• į-kalti
• iš-kalti
  • (reflexive) iš-si-kalti
• pa-kalti
• pra-kalti
  • (reflexive) pra-si-kalti
• pri-kalti
• už-kalti
• kalenti

nouns derived from kalti

• (verbal noun) kalimas m
• kalėjas m / kalėja f
• kalikas m / kalikė f

Related terms

• (noun) kuolas m

See also

• mušti, plakti
• kimšti

Participle

kalti m (past passive participle)

1. masculine plural nominative form of kaltas.

Pronunciation

• IPA^(key): [kɐlʲˈtʲɪ]

Adjective

kaltì m

1. positive masculine plural nominative form of kaltas.
2. positive masculine plural vocative form of kaltas.

References

1. Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 230
2. “kalti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
3. “geležis” in Balčikonis, op. cit..

• “kalti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN

---

Old High German

Alternative forms

• chaldī, chalte, chaltī, chaltīn, keltīn

Etymology

From Proto-West Germanic *kaldī, equivalent to kalt (“cold”) +‎ -ī.

Noun

kaltī f

1. coldness

Declension

Declension of kaltī (īn-stem)

case	singular	plural
nominative	kaltī	—
accusative	kaltī	—
genitive	kaltī	—
dative	kaltī	—

Descendants

• Middle High German: kelte
  • Alemannic German: Chälti, Chelti
  • Central Franconian: Käll
  • Cimbrian: khélte
  • German: Kälte
  • Luxembourgish: Keelt
  • Vilamovian: kełt