kainin
Japanese
Romanization
kainin
- Rōmaji transcription of かいにん
Tagalog
Etymology
From kain + -in
Verb
kainin
- (transitive) to eat
Conjugation
Verb conjugation for kainin
Affix | Root word | Trigger | ||
---|---|---|---|---|
-in | kain | object | ||
Aspect | Imperative | |||
Infinitive | Complete | Progressive | Contemplative | |
kainin | kinain | kinakain inakain1 | kakainin akainin1 | kainin kain1 kaina1 |
1 Dialectal use only. |