kailiniai
Lithuanian
Etymology
Derived from káilis (“fur”).
Pronunciation
- IPA(key): /kaɪlʲɪˈnʲeɪˑ/
Noun
kailiniaĩ m pl stress pattern 3a[1](diminutives kailinė̃liai, kailiniùkai, kailinùkai)
- (plural only) fur coat[2]
Declension
declension of kailiniai
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | - | kailiniaĩ |
genitive (kilmininkas) | - | kailinių̃ |
dative (naudininkas) | - | kailiniáms |
accusative (galininkas) | - | káilinius |
instrumental (įnagininkas) | - | kailiniaĩs |
locative (vietininkas) | - | kailiniuosè |
vocative (šauksmininkas) | - | kailiniaĩ |
References
- Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN