išvalgyti
Lithuanian
Etymology
iš- + valgyti
Verb
išválgyti (third-person present tense išválgo, third-person past tense išválgė)
- to eat up; to devour; to eat away
Conjugation
conjugation of išvalgyti
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | 1st person (pirmasis asmuo) | 2nd person (antrasis asmuo) | 3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) | present (esamasis laikas) | išvalgau | išvalgai | išvalgo | išvalgome, išvalgom | išvalgote, išvalgot | išvalgo | |
past (būtasis kartinis laikas) | išvalgiau | išvalgei | išvalgė | išvalgėme, išvalgėm | išvalgėte, išvalgėt | išvalgė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) | išvalgydavau | išvalgydavai | išvalgydavo | išvalgydavome, išvalgydavom | išvalgydavote, išvalgydavot | išvalgydavo | ||
future (būsimasis laikas) | išvalgysiu | išvalgysi | išvalgys | išvalgysime, išvalgysim | išvalgysite, išvalgysit | išvalgys | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) | išvalgyčiau | išvalgytum, išvalgytumei | išvalgytų | išvalgytumėme, išvalgytumėm, išvalgytume | išvalgytumėte, išvalgytumėt | išvalgytų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) | — | išvalgyk, išvalgyki | teišvalgo, teišvalgai | išvalgykime, išvalgykim | išvalgykite, išvalgykit | teišvalgo, teišvalgai |
Participles of išvalgyti
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | išvalgąs, išvalgantis | išvalgomas | |
past | išvalgęs | išvalgytas | |
past frequentative | išvalgydavęs | — | |
future | išvalgysiąs, išvalgysiantis | išvalgysimas | |
participle of necessity | — | išvalgytinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | išvalgydamas | ||
half-participle (padalyviai) | present | išvalgant | |
past | išvalgius | ||
past frequentative | išvalgydavus | ||
future | išvalgysiant | ||
manner of action (būdinys) | išvalgyte, išvalgytinai |