išpuikėlis
Lithuanian
Noun
išpuĩkėlis m (plural išpuĩkėliai) stress pattern 1 (feminine išpuĩkėlė)[1]
- arrogant person[2]
Declension
declension of išpuikėlis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | išpuĩkėlis | išpuĩkėliai |
| genitive (kilmininkas) | išpuĩkėlio | išpuĩkėlių |
| dative (naudininkas) | išpuĩkėliui | išpuĩkėliams |
| accusative (galininkas) | išpuĩkėlį | išpuĩkėlius |
| instrumental (įnagininkas) | išpuĩkėliu | išpuĩkėliais |
| locative (vietininkas) | išpuĩkėlyje | išpuĩkėliuose |
| vocative (šauksmininkas) | išpuĩkėli | išpuĩkėliai |
Synonyms
- arogantas, pasipūtėlis
Related terms
(Verbs)
- išpuikti
- (Participles)
- išpuikęs
References
- Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN