alkis
Lithuanian
Etymology
From the root of álkti (“to be hungry”), cognate with Latvian al̂kt, Proto-Slavic *olkati.[1]
Noun
al̃kis m (plural al̃kiai) stress pattern 2
- hunger
- Synonyms: išalkimas, badas (“hunger; famine”)
- Antonym: sotis
Declension
declension of alkis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | al̃kis | al̃kiai |
| genitive (kilmininkas) | al̃kio | al̃kių |
| dative (naudininkas) | al̃kiui | al̃kiams |
| accusative (galininkas) | al̃kį | alkiùs |
| instrumental (įnagininkas) | alkiù | al̃kiais |
| locative (vietininkas) | al̃kyje | al̃kiuose |
| vocative (šauksmininkas) | al̃ki | al̃kiai |
References
- Derksen, Rick (2015), “alkti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 51
Further reading
- “alkis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2023
- “alkis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2023
Swedish
Etymology
Clipping of alkoholist + -is.
Pronunciation
IPA(key): [ˈä̌lːkɪs]
Noun
alkis c
- (colloquial) an alcoholic
- Synonym: alkoholist
Declension
| Declension of alkis | ||||
|---|---|---|---|---|
| Singular | Plural | |||
| Indefinite | Definite | Indefinite | Definite | |
| Nominative | alkis | alkisen | alkisar | alkisarna |
| Genitive | alkis | alkisens | alkisars | alkisarnas |
References
- alkis in Nationalencyklopedin (needs an authorization fee).
Anagrams
- ilska