adempturus
Latin
Etymology
Future active participle of adimō.
Participle
ademptūrus m (feminine ademptūra, neuter ademptūrum); first/second declension
- about to steal
Declension
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| Nominative | ademptūrus | ademptūra | ademptūrum | ademptūrī | ademptūrae | ademptūra | |
| Genitive | ademptūrī | ademptūrae | ademptūrī | ademptūrōrum | ademptūrārum | ademptūrōrum | |
| Dative | ademptūrō | ademptūrae | ademptūrō | ademptūrīs | ademptūrīs | ademptūrīs | |
| Accusative | ademptūrum | ademptūram | ademptūrum | ademptūrōs | ademptūrās | ademptūra | |
| Ablative | ademptūrō | ademptūrā | ademptūrō | ademptūrīs | ademptūrīs | ademptūrīs | |
| Vocative | ademptūre | ademptūra | ademptūrum | ademptūrī | ademptūrae | ademptūra | |